Jonas Žemaitis išdavysčių grandinėje

Apžvelgę Jono Žemaičio gyvenimą ir jo pogrindžio kovos kelią nuo rinktinės vado iki Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko atidžiau pažvelkime į jo suėmimo aplinkybes ir pirmuosius nelaisvės mėnesius bei pamėginkime atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kodėl partizanų generolui sučiupti buvo mestos tokios milžiniškos pajėgos ir dar tuo metu, kai J. Žemaitis sunkiai …

Ketvirtojo prezidento dalia

1953 metų gegužės 30-ąją Jurbarko rajone esančiame Šimkaičių miške buvo suimtas ketvirtuoju faktiniu Lietuvos prezidentu vadinamas ginkluoto pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Ši data ženklina ne vien eilinę pokario partizanų tragediją: ji laikoma viso ginkluoto lietuvių pasipriešinimo sovietiniams okupantams pabaiga. 1953 metų gegužės 30-ąją apyaušriu Šimkaičių mišku sėlino grupė iki dantų ginkluotų čekistų. Šiek tiek priešakyje, …

1940-ųjų inteligentai: naivuoliai ar išdavikai?

„1940 me­tų lie­pos 21 die­ną 15 val. 30 mi­nu­čių nu­si­lei­do plie­ni­nė už­dan­ga, ku­ri at­sky­rė bu­vu­sią plu­to­kra­ti­nę, iš­nau­do­to­jų Lie­tu­vą nuo nau­jos, dar­bo žmo­nių Lie­tu­vos.“ Štai taip 1940 me­tų lie­pos 23 die­nos „Prav­do­je“ džiū­ga­vo ra­šy­to­jas Jo­nas Šim­kus. Šiuo ra­ši­niu ko­mu­nis­tuo­jan­tis li­te­ra­tas at­si­lie­pė į pra­gaiš­tin­gą so­vie­ti­nių oku­pan­tų su­for­muo­to Liau­dies sei­mo nu­ta­ri­mą lik­vi­duo­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę ir pri­jung­ti ją prie …

Gegužės 22 d. Masinių trėmimų operacija “Vesna“

„Gegužės 22 dieną, apie 4 valandą ryto išgirdau beldžiantis į duris. Kaimynas Jonas Vaiginas prašė, kad atidaryčiau duris – jis turįs man kažką svarbaus pranešti. Pravėriau duris ir apstulbau iš išgąsčio. Už jo nugaros stovėjo visas būrys ginkluotų kareivių, koks trisdešimt. Kieme – paruoštas kulkosvydis. Būrio karininkas, pastūmęs mane į šalį, įsiveržė vidun ir pareikalavo …

Lietuviško kaimo sutemos

1947 metų gegužės 21 dieną Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komitetas priėmė slaptą nutarimą, kurio pasekmes jaučiame iki šiol. Praėjus trejiems metams po karo, okupantai ėmėsi griauti dešimtmečiais nusistovėjusį lietuvių gyvenimo būdą bei šalies ekonominę sanklodą ir suvaryti kaimą į sovietų pavyzdžiu sukurtus kolūkius. Kad šis planas būtų įgyvendintas, Kremliui ir jo statytiniams teko griebtis …

Moterys „vyrų žaidimuose“

1926 metų birželio 7 dieną Trečiasis Lietuvos Respublikos Seimas rinkosi į ketvirtąjį posėdį. Svarbiausias šios dienos darbas buvo išrinkti trečiąjį šalies prezidentą. Iš to, kad nė viena partija šiuose Seimo rinkimuose neturėjo absoliučios daugumos, o daugiausiai balsų surinko nebe krikščioniškos partijos o kairiųjų pažiūrų valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai, su kuriais eiti į koaliciją dešiniosios partijos …

“Ivanovo – 12“ žlugimas

Šiandien prisiminsime vieną ryškiausių Lietuvos kontržvalgybos pergalių prieš Kremliaus agentūrą - Konstantino Kleščinskio bylą. Vėlų 1927 metų gegužės 19-osios vakarą į ramios Aukštaičių gatvės 20-ąjį namą Kauno Žaliakalnyje įsiveržė grupė kontržvalgybos pareigūnų. Kambaryje jie užklupo du sutrikusius vyrus. Vienas iš jų mėgino stverti nuo stalo pluoštą primargintų mokyklinio sąsiuvinio lapų, tačiau pareigūnai pasirodė vikresni - …

Iškovota, bet neapginta laisvė

„Lietuvą prikėlė plunksna“. Minint Spaudos atgavimo dieną, šie žodžiai dažnai skambėdavo prieškarinėje Lietuvoje. Lietuviška spauda ištvėrė carinio režimo persekiojimus, žadino tautinę savimonę ir suvaidino esminį vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. Deja, tarpukario metais vos pusmetį išgyvenusi be smulkmeniškos valdžios globos, Lietuvos žiniasklaida vėliau nebegalėjo nė vienu žodžiu pasipriešinti artėjančiai katastrofai.   Vieną 1923 metų lapkričio vakarą …

Kaip Pozdniakovas Dekanozovui „Lietuvos žinias“ skundė

  Tęsdami šiomis dienomis sunaikinto seniausio lietuviško dienraščio „Lietuvos žinios“ temą, prisiminkime dar vieną įdomią detalę: 1940-ųjų pavasarį, kai visi krašto oficiozai liūliavo skaitytojus patikinimais apie „draugingą“ Sovietų Sąjungą ir neutraliteto teikiamas saugumo garantijas mūsų valstybei, „Lietuvos žinios“ sugebėjo bent jau užuolankomis įvardinti tikruosius Kremliaus kėslus. Būtent dėl to drąsus ir laisvas dienraštis tapo sovietų …

In memoriam dienraščiui “Lietuvos žinios“

Šiandien tyliai mirė (o tiksliau - buvo tyliai nužudytas) seniausias lietuviškas dienraštis "Lietuvos žinios", kuriam birželio 19-ąją būtų sukakę 110 metų. Tais tolimais 1909 metais, pristatydamas pirmąjį dienraščio numerį, jo leidėjas Jonas Vileišis rašė: "Leidžiame tą laikraštį ne savo naudai, bet tik norėdami pramušti taką dienraščiui, be kurio jokia gerbianti save tauta negali apsieiti“. Šiandien, …