Nebaigta kęstutėnų kova

1946-ųjų rug­sė­jo 12 die­ną įkur­ta Lie­tu­vos par­ti­za­nų Jung­ti­nė Kęs­tu­čio apy­gar­da - vie­nas di­džiau­sių ir įta­kin­giau­sių jun­gi­nių gink­luo­to pa­sip­rie­ši­ni­mo is­to­ri­jo­je. Šiai apygardai par­ti­za­ni­nia­me Lie­tu­vos ka­re prieš so­vie­ti­nius oku­pan­tus bu­vo skir­tas ypa­tin­gas vaid­muo. Bū­tent šio jun­gi­nio va­do­vy­bei pa­vy­ko ga­lu­ti­nai su­vie­ny­ti vi­sus Že­mai­ti­jo­je vei­ku­sius ko­vo­to­jus į Va­ka­rų Lie­tu­vos sri­tį, dar ži­no­mą Jū­ros sri­ties var­du. Tai tu­rė­jo bū­ti pa­sku­ti­nis …

Sunki pergalė prieš Galijotą

1993-ių­jų rugp­jū­čio 31 die­ną Lie­tu­vą pa­li­ko pa­sku­ti­niai Ru­si­jos ka­riuo­me­nės da­li­niai. Taip bai­gė­si 53 me­tus 2 mė­ne­sius 18 die­nų tru­ku­si mū­sų ša­lies oku­pa­ci­ja. 1993 me­tų rugp­jū­čio 31-osios pa­va­ka­rę iš Kau­no Vai­do­to gat­vė­je dis­lo­kuo­tos ba­zės ge­le­žin­ke­lio sto­ties link pa­ju­dė­jo ru­siš­kos ka­ri­nės tech­ni­kos ko­lo­na. 108-asis oro de­san­to pul­kas iš­vy­ko ty­liai, be jo­kių iš­kil­mių, nors jos ir bu­vo nu­ma­ty­tos. …

Pasirinkęs audras

  1946-ųjų lie­pos 1 die­ną Vil­niu­je su­šau­dy­tas bu­vęs Lie­tu­vos ka­ro avia­ci­jos ka­pi­to­nas Ig­nas Vy­lius.Šį žmogų ma­tyt, ga­li­ma va­din­ti ko­vo­to­ju iš pri­gim­ties. Dar mo­ky­da­ma­sis Tel­šių gim­na­zi­jo­je jis įsto­jo į šau­lių or­ga­ni­za­ci­ją. 1923-ių­jų sau­sį ka­ro moks­lų ne­ra­ga­vęs de­vy­nio­lik­me­tis sa­va­no­ris da­ly­va­vo Klai­pė­dos su­ki­li­me. Ma­tyt, bū­tent tuo­met sa­vo gy­ve­ni­mą vai­ki­nas nu­ta­rė su­sie­ti su ka­riuo­me­ne. Bai­gęs še­šias gim­na­zi­jos kla­ses, I.Vy­lius …

Augustino Voldemaro mįslė

1883 metų balandžio 16-ąją gimė Augustinas Voldemaras – pirmasis Lietuvos premjeras, diplomatas, užsienio reikalų ministras. Nėra abejonės, kad tai buvo viena prieštaringiausių ir mįslingiausių asmenybių tarpukario Lietuvos politikoje, palikusi po savęs daugybę neatsakytų klausimų.  „Aš turiu didelių nuopelnų prieš Lietuvą. Jeigu manęs nebūtų buvę, tikrai nė vienai dienai nebūtų atsiradus nepriklausoma Lietuva“. Tokie A. Voldemaro …

Nepavykęs demokratijos eksperimentas

  1919 metų balandžio 4 dieną Kaune, pašto rūmų mažojoje salėje susirinkusi Lietuvos Valstybės Taryba priėmė du sprendimus, turėjusius didelę reikšmę tolesnei politinei šalies raidai: patvirtino antrą Laikinąją Konstituciją ir išrinko pirmąjį šalies prezidentą. Konstitucija šalies vadovui suteikė labai didelius įgaliojimus: jis turėjo teisę tvirtinti įstatymus, kartu su Ministru Pirmininku galėjo sušaukti Valstybės Tarybą, jo …

Pirmieji Lietuvos sparnai

1919 metų pradžioje Kaune, inžinerijos bataliono sudėtyje, buvo suformuota  pirmojo Lietuvos karo aviacijos kuopa. Tų pačių metų kovo 12-ąją, atsiskyrusi nuo minėto bataliono, kuopa pradėjo savarankišką gyvenimą. Tų pačių metų pavasarį Lietuvos lakūnų jau laukė pirmasis kovos krikštas nepriklausomybės kovose. Taikiu laikotarpiu buvo kuriami pirmieji lietuviški orlaiviai, steigėsi civilinė aviacija, aeroklubai. Visa tai truko tol, …

“Tautos reikalų neišduosiu“

1890 metų vasario 1 dieną gimė tar­pu­ka­rio ir An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų vei­kė­jas generolas Po­vi­las Ple­cha­vi­čius. Prisiminkime svar­biau­sius šio iš­ki­laus žmo­gaus gyvenimo epizodus.  1944 metų gegužės 15-oji jau slinko vakarop. Kauno centre praeivių buvo reta, tad beveik niekas nepastebėjo prie SS ir policijos štabo privažiavusių dviejų lengvųjų automobilių. Buvo maždaug aštunta vakaro, kai pro šonines …

Stalinizmo šaukliai: tarp prisitaikymo ir atgailos

  Šiemet nemažai kalbėjome apie Lietuvos inteligentus, ypač apie rašytojus, 1940-aisiais ne tik šlovinusius sovietinę okupaciją, bet ir savo rankomis laidojusius mūsų valstybę. Vėliau šie veikėjai tapo šėtoniškos stalininės sistemos sraigteliais, nebegalėjusiais jai pasipriešinti. Bet ar nors vienas iš jų tikrai praregėjo ir mėgino nusimesti sunkią kaltės naštą? 1940 metų liepos 5 dieną sovietų okupuotoje …

Molotovo-Ribbentropo paktas: suokalbio preliudija

  1939-ųjų rugsėjo 28 dieną Vokietijos ir SSRS pasirašytas Molotovo-Ribbentropo pakto papildomas slaptasis protokolas galutinai nulėmė Lietuvos likimą. Be abejo, tai tiesa. Tačiau suokalbio preliudija prasidėjo gerokai anksčiau, kai valdžioje dar nebuvo nei Josifo Stalino, nei Adolfo Hitlerio. "Da­bar aš tu­riu pa­sau­lį sa­vo ki­še­nė­je!" – džiaugsmingai sušuko Adolfas Hitleris, sužinojęs, kad jo užsienio reikalų ministras …

Laisvės diena

1993-ių­jų rugp­jū­čio 31 die­ną Lie­tu­vą pa­li­ko pa­sku­ti­niai Ru­si­jos ka­riuo­me­nės da­li­niai. Taip bai­gė­si 53 me­tus 2 mė­ne­sius 18 die­nų tru­ku­si mū­sų ša­lies oku­pa­ci­ja. 1993 me­tų rugp­jū­čio 31-osios pa­va­ka­rę iš Kau­no Vai­do­to gat­vė­je dis­lo­kuo­tos ba­zės ge­le­žin­ke­lio sto­ties link pa­ju­dė­jo ru­siš­kos ka­ri­nės tech­ni­kos ko­lo­na. 108-asis oro de­san­to pul­kas iš­vy­ko ty­liai, be jo­kių iš­kil­mių, nors jos ir bu­vo nu­ma­ty­tos. …