Laisvės diena

1993-ių­jų rugp­jū­čio 31 die­ną Lie­tu­vą pa­li­ko pa­sku­ti­niai Ru­si­jos ka­riuo­me­nės da­li­niai. Taip bai­gė­si 53 me­tus 2 mė­ne­sius 18 die­nų tru­ku­si mū­sų ša­lies oku­pa­ci­ja. 1993 me­tų rugp­jū­čio 31-osios pa­va­ka­rę iš Kau­no Vai­do­to gat­vė­je dis­lo­kuo­tos ba­zės ge­le­žin­ke­lio sto­ties link pa­ju­dė­jo ru­siš­kos ka­ri­nės tech­ni­kos ko­lo­na. 108-asis oro de­san­to pul­kas iš­vy­ko ty­liai, be jo­kių iš­kil­mių, nors jos ir bu­vo nu­ma­ty­tos. …

Dviejų tironų spąstuose

Ly­giai prieš 80 metų, 1939-ųjų rugp­jū­čio 23 die­ną, sta­li­ni­nė So­vie­tų Są­jun­ga ir na­cių Vo­kie­ti­ja pa­si­ra­šė su­tar­tį, il­giems de­šimt­me­čiams nu­lė­mu­sią ne tik Lie­tu­vos, bet ir dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių li­ki­mą. Priminimas apie Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­ktą ir jo slaptuosius protokolus Lie­tu­vo­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­siai nu­skam­bė­jo 1979-aisiais, kai  Va­ka­rus pa­sie­kė 45 pa­bal­ti­jie­čių me­mo­ran­du­mas. Vie­šai apie pa­kto pa­sek­mes pra­bil­ta 1987-ųjų …

Nevykę “vilkų“ žaidimai

1930-ųjų rugp­jū­čio 15 die­ną, žlu­go an­tra­sis Au­gus­ti­no Vol­de­ma­ro šalininkų mė­gi­ni­mas jė­ga grą­žin­ti nu­ša­lin­tą­jį vy­riau­sy­bės va­do­vą į valdžią.  "Tuo tar­pu, kai Kau­ne va­kar be­veik vi­są die­ną lie­tus li­jo, Pa­lan­gos dan­gus bu­vo žyd­ras, vi­są die­ną bu­vo gied­ra, sau­lė­ta. Žmo­nių į Bi­ru­tės die­ną bu­vo su­rin­kę ne tik­tai iš ar­ti­mų­jų apy­lin­kių, bet ir iš to­liau. Iš to, kiek žmo­nių …

Aba Kovneris: teroristas, svajojęs apie šlovę

Diskusijose, kilusiose po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius išniekino Lietuvos didvyrio Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimą, dažnokai minima ir Vilniaus senamiestyje kabanti atminimo lenta, skirta Abai Kovneriui - buvusiam Vilniaus geto kaliniui, o vėliau - tarptautinės teroristų organizacijos "Na­kam" vadovui. Šis keršto apakintas veikėjas planavo teroro aktus Europoje, galėjusius pražudyti šimtus tūkstančių niekuo …

Liepos 21-oji: politinio farso pabaiga

1940 metų liepa buvo ne mažiau dramatiška, nei birželis. Jei pirmasis vasaros mėnuo pareikalavo iš nepriklausomos Lietuvos politikų sunkių sprendimų, nė vienas iš kurių negalėjo būti visiškai teisingas, jei po okupacinės kariuomenės tankų vikšrais kažkaip išgyveno viltis išsaugoti nepriklausomybę, tai iki liepos pabaigos visiems tapo aišku, jog du dešimtmečius puoselėta ir kurta Lietuvos valstybė galutinai …

Pasirinkęs audras

  1946-ųjų lie­pos 1 die­ną Vil­niu­je su­šau­dy­tas bu­vęs Lie­tu­vos ka­ro avia­ci­jos ka­pi­to­nas Ig­nas Vy­lius. Pri­si­min­ki­me šio pri­mirš­to pa­trio­to ir ko­vo­to­jo gy­ve­ni­mo ke­lią. Ig­ną Vy­lių, ma­tyt, ga­li­ma va­din­ti ko­vo­to­ju iš pri­gim­ties. Dar mo­ky­da­ma­sis Tel­šių gim­na­zi­jo­je jis įsto­jo į šau­lių or­ga­ni­za­ci­ją. 1923-ių­jų sau­sį ka­ro moks­lų ne­ra­ga­vęs de­vy­nio­lik­me­tis sa­va­no­ris da­ly­va­vo Klai­pė­dos su­ki­li­me. Ma­tyt, bū­tent tuo­met sa­vo gy­ve­ni­mą vai­ki­nas …

Savaitės iki katastrofos

Su kiekviena diena tirštėjant mūsų juodojo 1940-ųjų birželio prisiminimų šešėliui – kaipgi neprisiminsi ir kaipgi neatkreipsi  akių į tai, kas vyko tuomet ir kas vis dar tebevyksta užspendusioje save į kampą blogio imperijoje. Nieko naujo po saule:  juk 1940-aisiais panašiu  „informaciniu parengimu“ ir jį lydėjusiomis provokacijomis prasidėjo paskutinis mūsų laisvės pavasaris. Rusijoje jau seniai nenutyla …

Laisvės kovos už spygliuotų vielų

Kiek anksčiau prisiminę pirmomis 1953-ųjų birželio dienomis prasidėjusį Norilsko politinių kalinių streiką, tapusį visos sovietinės Gulago sistemos pabaigos pradžia, pakalbėkime ir apie kitą visuotinio politinių kalinių pasipriešinimo atvejį. Šis streikas vyko už tūkstančio kilometrų nuo Norilsko esančioje Vorkutoje. Šie įvykiai įžiebė naują pasipriešinimo ugnį, liepsnojusią iki pat 1956-ųjų. Po tais metais įvykusio garsiojo SSKP XX …

Jonas Žemaitis išdavysčių grandinėje

Apžvelgę Jono Žemaičio gyvenimą ir jo pogrindžio kovos kelią nuo rinktinės vado iki Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko atidžiau pažvelkime į jo suėmimo aplinkybes ir pirmuosius nelaisvės mėnesius bei pamėginkime atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kodėl partizanų generolui sučiupti buvo mestos tokios milžiniškos pajėgos ir dar tuo metu, kai J. Žemaitis sunkiai …

Ketvirtojo prezidento dalia

1953 metų gegužės 30-ąją Jurbarko rajone esančiame Šimkaičių miške buvo suimtas ketvirtuoju faktiniu Lietuvos prezidentu vadinamas ginkluoto pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Ši data ženklina ne vien eilinę pokario partizanų tragediją: ji laikoma viso ginkluoto lietuvių pasipriešinimo sovietiniams okupantams pabaiga. 1953 metų gegužės 30-ąją apyaušriu Šimkaičių mišku sėlino grupė iki dantų ginkluotų čekistų. Šiek tiek priešakyje, …